Apaštalų darbų knyga

Paieška

Paulius Pisidijos Antiochijoje

13 Iš Pafo Paulius ir jo palydovai atplaukė į Pergę Pamfilijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę. 14 O jie iš Pergės leidosi toliau ir pasiekė Pisidijos Antiochiją. Šabo dieną jie nuėjo į sinagogą ir ten susėdo. 15 Po Įstatymo ir Pranašų skaitymo sinagogos vadovai kreipėsi į juos: „Broliai, jei turite paskatinimo žodį tautiečiams, tarkite!“ 16 Tada Paulius atsistojo ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo:
Izraelio vyrai ir dievobaimingieji žmonės, paklausykite! 17 Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų protėvius ir išaukštino juos, gyvenančius išeivijoje, Egipto šalyje. Rodydamas savo rankos galybę, išvedė juos iš Egipto 18 ir per keturiasdešimt metų rūpinosi jais tyruose. 19 Vėliau, išnaikinęs septynias tautas Kanaane, leido jiems paveldėti anų žemes 20 beveik po keturių šimtų penkiasdešimt metų. Paskui davė teisėjus iki pranašo Samuelio. 21 Tuo laiku jie ėmė reikalauti karaliaus, ir Dievas jiems davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, keturiasdešimčiai metų. 22 Pašalinęs Saulių, jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį pasakė: Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus. 23 Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas išvedė Izraeliui gelbėtoją Jėzų. 24 Prieš jam ateinant, Jonas paskelbė atsivertimo krikštą visai Izraelio tautai. 25 Baigdamas gyvenimo kelionę, Jonas pareiškė: ‘Aš nesu tas, kuo mane laikote. Štai po manęs ateina tasai, kuriam aš nevertas atrišti apavo dirželio’.
26 Broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys dievobaimingieji žmonės! Tai mums atsiųstas šis išganymo žodis. 27 Jeruzalės gyventojai ir jų vyresnieji nepažino Jėzaus ir, jį pasmerkdami, įvykdė pranašų žodžius, skaitomus kiekvieną šabą. 28 Nors nerado jame jokios mirties vertos kaltės, jie reikalavo iš Piloto, kad jis būtų nužudytas. 29 Išpildę visa, kas buvo apie jį parašyta, jie nuėmė jį nuo [kryžiaus] medžio ir paguldė į kapą. 30 Bet Dievas jį prikėlė iš numirusių. 31 Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie buvo jį atlydėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Dabar jie yra jo liudytojai žmonėms. 32 Ir mes jums skelbiame gerąją naujieną apie protėviams duotąjį pažadą: 33 jį Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip parašyta antrojoje psalmėje: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau! 34 Kad jį prikėlė iš numirusių ir jis neturėjo supūti, Dievas buvo taip nusakęs: Aš ištesėsiu šventus bei tikrus pažadus Dovydui. 35 Dar kitoje vietoje sakoma: Tu neleisi savo Šventajam supūti. 36 Bet Dovydas numirė, savo kartoje patarnavęs Dievo valiai. Jis buvo palaidotas prie savo protėvių ir supuvo. 37 O tasai, kurį Dievas prikėlė, nesupuvo.
38 Taigi žinokite, broliai, kad jums skelbiamas nuodėmių atleidimas per Jėzų. Ir kiekvienas jį tikintis nuteisinamas jo dėka nuo viso to, 39 nuo ko nepajėgė jūsų išteisinti Mozės Įstatymas. 40 Tad pasisaugokite, kad jums nepritaptų pranašų žodis:
41 Žiūrėkite, niekintojai,
stebėkitės ir traukitės iš akių!
Štai aš darau darbą jūsų dienomis,
darbą, kuriuo nepatikėsite,
jei kas jums pasakos“
.
42 Jiems išeinant, žmonės prašė, kad jie ir kitą šabą pakalbėtų apie tuos dalykus.
43 Susirinkimui pasibaigus, daugelis žydų ir dievobaimingų prozelitų sekė paskui Paulių ir Barnabą. Šie kalbėjosi su jais ir ragino būti ištikimus Dievo malonei. 44 Kitą šabą kone visas miestas susirinko pasiklausyti Viešpaties žodžio. 45 Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti Pauliaus kalbai. 46 Tuomet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis; kadangi jūs jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis. 47 Taip mums liepė Viešpats:
Paskyriau tave, kad būtum šviesa pagonims,
kad gelbėtum juos iki pat žemės pakraščių“
.
48 Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį; ir įtikėjo visi paskirtieji amžinajam gyvenimui. 49 Taip Viešpaties žodis išplito po visą kraštą.
50 Tuo tarpu žydai sukurstė pamaldžias bei kilmingas moteris ir įtakingus miesto piliečius. Jie sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių. 51 O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikonijų. 52 Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.