Evangelija pagal Luką

³⁷ Kitą dieną, jiems besileidžiant nuo kalno, Jėzų pasitiko didelė minia. ³⁸ Ir štai vienas vyras iš minios ėmė šaukti: „Mokytojau, meldžiu, pažvelk į mano sūnų: tai vienturtis. ³⁹ Kai dvasia jį pačiumpa, jis staiga ima rėkti, o dvasia tąso jį, jog tas net putoja. Ji tik vargais negalais atstoja nuo jo, kone užkankindama. ⁴⁰ Aš prašiau tavo mokinius išvaryti dvasią, bet jie neįstengė“. ⁴¹ Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir sugedusi gimine! Kiek ilgai man reikės su jumis pasilikti ir jus kęsti?! Atvesk čia sūnų“. ⁴² Dar besiartinantį demonas jį parbloškė ir pradėjo tąsyti. Jėzus sudraudė netyrąją dvasią, išgydė berniuką ir atidavė jį tėvui. ⁴³ Ir visi neteko žado dėl Dievo didybės.