Evangelija pagal Luką

⁵⁷ Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus. ⁵⁸ Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę suteikė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.
⁵⁹ *Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju. ⁶⁰ Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas“. ⁶¹ Kiti jai sakė: „Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo“. ⁶² Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį. ⁶³ Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: „Jo vardas – Jonas“. Visi stebėjosi. ⁶⁴ Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis ėmė kalbėti, šlovindamas Dievą. ⁶⁵ Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius. ⁶⁶ Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Jį tikrai globojo Viešpaties ranka.