Evangelija pagal Luką

⁴⁰ Grįžtantį Jėzų pasitiko minia, nes visi jo laukte laukė. ⁴¹ Ir štai atėjo vyras, vardu Jayras, sinagogos vyresnysis. Jis puolė Jėzui po kojų, maldaudamas ateiti į jo namus. 42 Mat jo vienturtė dvylikametė dukrelė buvo marinama. Jėzus ėjo minios apgultas.
⁴³ Viena moteris, dvylika metų sirgusi kraujoplūdžiui, kurios niekas negalėjo pagydyti, ⁴⁴ prisiartino iš užpakalio, prisilietė jo drabužio apvado, ir kraujas bematant liovėsi plūdęs. ⁴⁵ O Jėzus paklausė: „Kas mane palietė?“ Visiems besiginant, Petras tarė: „Mokytojau, minia tave spaudžia ir stumia“. ⁴⁶ Bet Jėzus atsakė: „Mane kažkas palietė, nes aš pajutau, kad iš manęs išėjo galia“. ⁴⁷ Moteris, pamačiusi, kad neliko nepastebėta, drebėdama prisiartino, parpuolė jam po kojų ir visų žmonių akivaizdoje papasakojo, kodėl prisilietusi ir kaip tuojau išgijusi. ⁴⁸ Tuomet Jėzus jai tarė: „Dukterie, tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“
⁴⁹ Jėzui tebekalbant atėjo kažkas iš sinagogos vyresniojo namų ir tam pranešė: „Tavo duktė numirė. Nebevargink Mokytojo“. ⁵⁰ Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Nebijok, tiktai tikėk, ir ji bus išgelbėta“. ⁵¹ Atėjęs į namus, jis neleido su savim eiti niekam, tik Petrui, Jonui, Jokūbui ir mergaitės tėvui bei motinai. ⁵² Visi verkė ir apraudojo ją. Jėzus prabilo: „Neverkite! Mergaitė nėra mirusi, o tik miega“. ⁵³ Žmonės juokėsi iš jo, žinodami, kad ji mirusi. ⁵⁴ Bet jis, paėmęs ją už rankos, sušuko: „Mergaite, kelkis!“ ⁵⁵ Jos dvasia sugrįžo, ji tuojau atsikėlė. Jėzus liepė duoti jai valgyti. ⁵⁶ Mergaitės gimdytojai be galo stebėjosi, o jis liepė niekam nesakyti, kas buvo įvykę.