Evangelija pagal Luką

Paieška

Zacharijo giesmė

67 Kūdikio tėvas Zacharijas tapo kupinas Šventosios Dvasios ir ėmė pranašauti:
68 „Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui,
kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.
69 Jis pažadino gelbėtoją mums galingą
savo tarno Dovydo namuose,
70 kaip nuo senų senovės buvo skelbęs
savo šventųjų pranašų lūpomis,
71 jog mus išgelbės nuo priešų
ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia.
72 Tuo jis rodo mūsų protėviams gailestingumą
ir atmena savo šventąją Sandorą
73 priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui,
jog leis mums,
74 išvaduotiems iš priešų rankos,
be baimės jam tarnauti
75 per visą gyvenimą
šventumu ir teisumu jo akyse.
76 O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu,
nes tu eisi pirma Viešpaties *jam kelio nutiesti;
77 tu mokysi jo žmones išganymą pažinti
per nuodėmių atleidimą.
78 Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumo
mus aplankė šviesa iš aukštybių,
79 *kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje,
kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“.