Evangelija pagal Matą

¹ Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti. ² Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama“. ³ Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? ⁴ Kaip jie nuėjo į Dievo Namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. ⁵ Arba gal neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabo poilsį ir nenusikalsta? ⁶ Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla! ⁷ Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu gailestingumo, o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.
⁸ Žmogaus Sūnus yra šabo Viešpats“.
⁹ Iš ten išėjęs, jis atėjo į jų sinagogą. ¹⁰ Čia buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzų (kad galėtų apkaltinti): „Ar leistina šabo dieną gydyti?“ ¹¹ Jis atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvers jos ir neištrauks?! ¹² O kiek daug brangesnis už avį žmogus! Taigi leistina daryti gera šabo dieną“. ¹³ Tuomet tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji. ¹⁴ Išėję fariziejai susimokė Jėzų pražudyti.