Evangelija pagal Matą

¹⁸ Jam taip bekalbant, prisiartino vienas [sinagogos] vyresnysis, pagarbino jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis“. ¹⁹ Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su mokiniais.
²⁰ Ir štai moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo apsiausto apvadą. ²¹ Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėčiau jo drabužį, išgyčiau“. ²² Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Nenusimink, dukterie, tavo tikėjimas išgydė tave“. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.
²³ Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei raudančią minią, ²⁴ Jėzus paliepė: „Išeikite, nes mergaitė ne mirusi, o miega“. Jie tik juokėsi iš jo. ²⁵ Kai minia buvo išvaryta, jis įžengė vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ta atsikėlė. ²⁶ Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.
²⁷ Jėzui išeinant, du neregiai sekė įkandin ir šaukė: „Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“ ²⁸ Kai jis pasiekė namus, neregiai užėjo pas jį. Jėzus paklausė: „Ar tikite, kad aš galiu jus pagydyti?“ Šie atsakė: „Taip, Viešpatie!“ ²⁹ Tada jis palietė jų akis ir tarė: „Tebūnie jums, kaip tikite“. ³⁰ Ir atsivėrė jiems akys. Jėzus prigrasė: „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!“ ³¹ Tačiau tie išėję išgarsino jį po visą tą kraštą.
³² Jiems pasitraukus, štai buvo atvestas demono apsėstas nebylys. ³³ Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: „Dar niekad Izraelyje nėra buvę tokių dalykų“. ³⁴ O fariziejai kalbėjo: „Jis išvaro demonus jų valdovo galia“.