Evangelija pagal Morkų
Paskutinė vakarienė
12 Pirmąją Neraugintosios duonos dieną, kada aukojamas Velykų avinėlis, mokiniai sako Jėzui: „Kur paruošti tau Velykų vakarienę?“ 13 Jis išsiunčia du mokinius tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite iš paskos 14 ir kur jis nuves, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’ 15 Jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Ten ir paruoškite mums“. 16 Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip buvo sakęs Jėzus, ir paruošė Velykų stalą.
17 Vakare jis atėjo su Dvylika. 18 Bevalgant prie stalo vakarienę, Jėzus prabilo: „Iš tiesų sakau jums: vienas jūsų, valgančių su manimi, išduos mane“. 19 Jie labai nuliūdo ir ėmė vienas po kito klausinėti: „Nejaugi aš?“ 20 O jis tarė: „Vienas iš Dvylikos, kuris dažo su manimi viename dubenyje. 21 Tiesa, Žmogaus Sūnus eina savo keliu, kaip apie jį parašyta, bet vargas žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau jam būtų buvę negimti“.
22 Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną palaimino, laužė ją ir davė mokiniams tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ 23 Paėmęs taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. 24 O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį. 25 Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“.