Evangelija pagal Luką

¹ Vieną šabą, Jėzui einant per javų lauką, mokiniai *skabė varpas, ir, ištrynę tarp delnų, valgė. ² Fariziejai jiems prikišo: „Kam darote, kas per šabą draudžiama?!“ ³ Jėzus atsakė jiems: *„Nejaugi neskaitėte, ką padarė Dovydas, kai buvo alkanas pats ir jo palydovai? ⁴ Kaip jis įėjo į Dievo Namus, ėmė padėtinės duonos, valgė ir davė savo palydai, nors jos *niekam nevalia valgyti, tik kunigams!“ ⁵ Ir jis pridūrė: „Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats“.
⁶ Kitą šabo dieną jis nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi. ⁷ Rašto aiškintojai ir fariziejai stebėjo, ar jis gydys šabo dieną, kad rastų kuo jį kaltinti. ⁸ Bet jis įžvelgė jų mintis ir tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį“. Tasai atsistojo. ⁹ Tuomet Jėzus paklausė juos: „Aš klausiu jus: ar per šabą leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ ¹⁰ Ir apžvelgęs visus aplinkui, jis tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas ištiesė, ir ranka atgijo. ¹¹ O jie baisiai įniršo ir tarėsi, ką Jėzui padaryti.